kiti mano haiku
pigiosios vazos
nesuduš jas numetus
rinkis ar duši
mokslo šventikai
moko mažuosius vaikus
tikėk kuo nori
Kalėdiniai
vitrinų languos
baltos snaigės krenta vis
ruduoja žemė
dabar toks laikas
kartais atrodo mana
širdis per maža
vėjas atneša
gardų šypsenų kvapą
širdimi kvėpuok
saule ir sniegu
puošiasi eglės miške
paprasta tyla
kalėdų laiku
skraidai ne vaikštai žeme
šypsena neša
paglosto žemę
šiemet laiminga ranka
suvelia plaukus
sulaukus ryto
gera bėgti šypsotis
ir kvepia spygliai
nieko nereikia
kai jaukūs žmonės aplink
iškrenta sniegas
to besmegenio
morka nosyje šypso
draugas iki mirties
pradžia pabaiga
lydi tuos kas bijo
gėris be galo
šokančios snaigės
ruošia naują baletą
pakvies ir tave
viskas kiek šilčiau
per kalėdas atrodo
gyvenk nuostabiai
kai aplink tamsu
visos šviesos liepsnoja
jaukumos metas
kiekvienas laikas
tebūnie pats gražiausias
meilės kupinas
